Apie 1827 m. baigė pijorų licėjų. Nuo 1828 m. Peterburge mokėsi pas J. Oleškevičių, 1830 m. – Sankt Peterburgo dailės akademijoje, buvo jos narys (1839). 1839–1850 m. ar 1856 m. gyveno Vilniuje, po 1850 m. Zacharničių dvare.

Garsėjo flamandų tapybos tradicijos natiurmortais („Gėlės ir vaisiai“, 1836, 1839, „Natiurmortas su grybais“, 1840).

Nutapė portretų (žmonos, 1835, M. Balinskio, 1847, sūnaus, 1855), autoportretų (1881, 1884), peizažų („Šnipiškės“, „Vilniaus Kalvarijos“, „Šv. Rapolo bažnyčia“; litografuoti J. K. Vilčinskio „Vilniaus albume“), interjerų, religinių paveikslų Vilniaus apylinkių bažnyčioms.

Kūriniai detalaus piešinio, tiksliai perteikiantys vaizduojamų objektų faktūrą ir apimtis.