Lietuvos rašytojas, literatūros kritikas, vertėjas. 1928–1932 m. Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 m. Lietuvos universitetas) studijavo humanitarinius mokslus. Dirbo laikraščių „Lietuva“, „Lietuvos aidas“, „Pasaulio lietuvis“ redakcijose. Studijoje „Bedieviai kunigų seminarijoje“ (1936) kritiškai aptarė V. Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėly“, jį apibūdino kaip kūrybiškai neapibendrintų memuarų schemą. Straipsniuose nagrinėjo dekadentizmo, avangardizmo, simbolizmo apraiškas lietuvių literatūroje, aptarė žanrų ir literatūrinio proceso perspektyvas, polemiškai interpretavo Maironio, V. Mykolaičio-Putino, Vydūno kūrybą. Parašė poemą „Kelias į Rytus“ (1933), dramą „Išdavikas“ (1931), apysakų, novelių, dramų, literatūros studijas „Didžioji poetės išpažintis“ (parašyta 1960, apie S. Nėrį), „S. Nėries poezija ir Plechanovas“ (parašyta 1961; abi neišleistos, rankraščiai saugomi Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje). Išvertė L. Tolstojaus, M. Lermontovo, M. Gorkio kūrinių, N. Dobroliubovo straipsnių.