Lietuvių ir lenkų visuomenės veikėjas, publicistas, istorikas. Gimė 1831 m. gruodžio 16 d. Skuode, mirė 1908 m. vasarį Krokuvoje.

Slapyvardis Poraj.

Baigęs Mintaujos gimnaziją 1852–1856 m. studijavo Tartu universitete.

Nuo 1858 m. buvo teisėjas Kaune, vienas iš Kauno bajorų klubo pirmininkų. Per 1863 m. sukilimą sukilėlių paskirtas kurį laiką ėjo Kauno miesto viršininko pareigas. Emigravęs gyveno Prancūzijoje, Anglijoje (ten dirbo tautinės valdžios agentūroje Londone), Vokietijoje. 1867–1894 m. V. Čartoriskio asmeninis sekretorius ir jo politinių siekių rėmėjas, diplomatinis pasiuntinys. Emigrantų Istorijos ir literatūros draugijos Paryžiuje veikėjas. 1880–1892 m. Lenkų bibliotekos Paryžiuje direktorius. Organizavo žinių apie Lietuvą ir Lenkiją (ypač gyventojų persekiojimus) teikimą V. Europos demokratinei spaudai; daug rašė ir pats. Persikėlęs į Krokuvą tvarkė Čartoriskių rinkinius.

Išleido: „Iš lenkų gyvenimo Prancūzijoje“ („Z życia Palaków we Francji“, 1882), „Kunigaikštis Adomas Čartoriskis Lapkričio (1830–1831) sukilimo laikais“ („Ks. Adam Czartoriski w czasie Powstania Listopadowego“, 1892), „Lenkų emigracija“ („Emigracja polska“, 3 t. 1901–1902), „Šis tas apie mūsų giminę“ („Nieco o naszej rodzinie“, 1905); išspausdino surinktų atsiminimų apie A. Mickevičių (1899).