Režisierius, aktorius. Gimė 1937 m. gegužės 24 d. Subačiuje (Kupiškio r.).

1958 m. baigė Lietuvos konservatoriją, 1963 m. A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje.

Nuo 1963 m. Klaipėdos dramos teatro režisierius (iki 1998 m. vyr. režisierius) ir aktorius, 1998–2001 m. teatro vadovas, nuo 2001 m. teatro meno vadovas. Nuo 1969 m. vaidino ir kine. Nuo 1971 m. dėstė Klaipėdos universiteto (iki 1991 m. Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultetai) Menų fakultete; docentas (1995).

Sukūrė >70 spektaklių; žymesni: V. Višnevskio „Optimistinė tragedija“ (1963), C. Gozzi „Karalius Elnias“ (1965, 1983), I. Kočergos „Laiko meistrai“ (1967), Justino Marcinkevičiaus „Krintančios žvaigždės“ (1968), „Mindaugas“ (1969), „Mažvydas“ (1976), V. Majakovskio „Pirtis“ (1970), W. Shakespeare'o „Koriolanas“ (1972), „Du veroniečiai“ (1980), „Venecijos pirklys“ (1992), „Daug triukšmo dėl nieko“ (1997), B. Brechto „Motušė Kuraž“ (1975), A. Kopkovo „Dramblys“ (1977), M. Gorkio „Dugne“ (1978), „Vasa Železnova“ (1982), E. de Rostand'o „Sirano de Beržerakas“ (1983), K. Sajos „Žemaičių piemuo“ (1988), T. Williamso „Senasis kvartalas“ (1991), H. von Kleisto „Sukultas ąsotis“ (1994), F. Molnáro „Lilijomas“ (2002), R. Harwoodo „Kvartetas“ (2003). Svarbesni vaidmenys: teatre – Samjuelis Pikvikas (C. Dickenso „Pikviko klubo užrašai“, 2003), kino ir TV filmuose – Dirgėla („Žaizdos žemės mūsų“, 1971), Trakymas („Perskeltas dangus“, 1974, abiejų rež. M. Giedrys), Tėvas Braunas („Veidas taikinyje“, 1978, rež. A. Grikevičius), Mauzehundas („Moteris ir keturi jos vyrai“, 1983, rež. A. Puipa), Martynas („Vestuvės girioje“, 1984, rež. A. Araminas). P. Gaidys režisūroje derino komizmą ir dramatizmą, naudojo įvairias raiškos priemones (šokį, dainą, improvizacinius etiudus).

Apdovanojimai: LSSR valstybinė premija (1979), Gedimino ordino Karininko kryžius (2002). Auksinis scenos kryžius (2014).