Lietuvos kariuomenės generolas.

Kilęs iš Raseinių krašto. Jaunystėje tarnavo prūsų kariuomenėje. 1760 m. – pulkininkas leitenantas. 1792 m. – generolas. Drauge su kitais pripažino Targovicos valdžią. 1794 – IV didysis Lietuvos etmonas.

S. Kosakovskio pasiųstas į Šiaulius prie sukilėlių, norėjo juos įtikinti priešintis rusams, bet dabar palaukti, kaip vyks lenkų sukilimas, kad nebūtų duota progos Rusijai pasiimti visą Lietuvą. Bet, ginklu grasinamas, pasirašė sukilimo aktą, paėmė iš Šiaulių kasos 85 000 auksinų ir su kariuomenės būriu nužygiavo į Raseinius ir kitur jungti sukiliman kariuomenės dalių. Jonavoje mėgino pagauti Kosakovskį, bet šis paspruko į Vilnių, kur vis vien sulaukė savo galo.

Vilniaus sukilėlių pašauktas valdžion (į Vilniaus tarybą), vadovavo divizijai, bet jaunesnio už save sukilėlio vado Jasinskio nelabai paisė ir ne kuo tepasireiškė. Vadui Vielkorskiui apsirgus ir savo korpusą pavedus Chlevinskiui, šis gavo ginti Vilnių, bet neapgynė. Savo neveiklumu jis sukėlė įtarimų.

T. Kosciuškos įsakymu buvo pašalintas nuo vadovavimo ir net suimtas, bet tardymas nebuvo baigtas, sukilimui pralaimėjus. Gėluvos dvaro savininkas ar giminaitis.