Lietuvių agronomas. 1918 m. Maskvoje baigė Petrovsko žemės ūkio akademiją. Grįžęs į Lietuvą 1919–1923 m. dirbo Žemės ūkio ministerijoje. 1923 m. dėstė Lietuvos universitete, 1924–1941 m. Žemės ūkio akademijoje Dotnuvoje, buvo Žemdirbystės (Bendrosios žemdirbystės) katedros vedėjas, prorektorius (1927–1928), rektorius (1928–1934).1934–1939 m. švietimo ministras. 1928 m. Žemės ūkio akademijoje įsteigė pirmąją Lietuvoje Sėklų kontrolės stotį ir iki 1939 m. jai vadovavo. 1941 m. ištremtas į Sibirą, kalintas Vladimiro kalėjime. Į Lietuvą grįžo 1955 m. 1956–1968 m. dirbo Žemdirbystės institute, 1956–1962 m. Pievų ir ganyklų skyriaus vedėjas. 1956–1960 m. dar dėstė pievininkystę Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Vienas pirmųjų pradėjo pievų tręšimo ir kultūrinių ganyklų tyrimus. Iš rusų kalbos išvertė ir išleido „Botanikos vadovėlį“ (1920). Parašė veikalų apie lauko bandymus, pievininkystę.