1922 m. su tėvais iš Jungtinės Karalystės atvyko į Lietuvą ir gyveno Švendubrės kaime, Druskininkų valsčiuje. Baigęs gimnaziją įstojo į VU teisės ir ekonomikos fakultetą. Dalyvavo pogrindinėje veikloje prieš nacistinės Vokietijos ir SSRS okupantus. Partizanų gretose kovojo nuo 1944 m. rudens, prisidengė slapyvardžiais Paberžis, Tauras, Burtas. Buvo vienas iš partizanų būrio Pūsčios girioje bei Šarūno rinktinės organizatorių, palaikė ryšius su lenkų partizanais. 1945 m. rudenį, ištrėmus šeimą, perėjo partizanauti Druskininkų-Marcinkonių krašte į Merkio rinktinę. Dirbo Merkio rinktinės štabe Žvalgybos, Spaudos ir propagandos skyriuose. 1947 m. rugpjūčio 25 d. žuvus bataliono vadui jaun. ltn. Edvardui Juknaičiui-Juozaičiui, buvo paskirtas 2 bataliono vadu. 1947 m. spalio mėn. vykstant NKVD kariuomenės operacijai, besiverždamas iš apsupties Didžiojoje girioje, buvo sunkiai sužeistas ir pateko į nelaisvę. 1948 m. rugpjūčio 28 d. Ypatingojo pasitarimo nuteistas mirties bausme. Mirties bausmė buvo pakeista 25 metais lagerio. Kalėjo Komijos ASSR šiaurėje, Intoje. 1958 m. vasario 10 d. buvo paleistas iš lagerio, gyveno tremtyje Intoje. Su motina, turėjusia repatriacijos teisę, 1959 m. pateko į Lenkiją. Neakivaizdžiai baigęs Gdansko universitetą, dirbo mokytoju, aktyviai įsijungė į lietuvių veiklą (nuo 1962 m. Lietuvių draugijos Slupsko skyriaus valdybos sekretorius).

Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija 1998 m. jam suteikė Kario savanorio statusą, o Krašto apsaugos ministerija 1999 m. liepos 30 d. suteikė dimisijos kapitono laipsnį. Lietuvos prezidento dekretu apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi (1999 m. gegužės 19 d.).