Lietuvos mokytojas, švietėjas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas.

Pradžios mokslus ėjo Sintautų pradinėje mokykloje, juos tęsė Marijampolės gimnazijoje. Nuo 1895 m. studijavo Sankt Peterburgo universiteto Filologijos fakultete. Priklausė lietuvių studentų draugijai. Bendradarbiavo draudžiamojoje lietuvių spaudoje. Prasidėjus „Sietyno“ bylai, žandarai kratė jo butą Sankt Peterburge, rado lietuvių studentų draugijos bibliotekėlę – 16 lietuvių knygų ir laikraščių bei straipsnio „Varpui“ rankraštį. 1897–1898 m. ir 1899–1901 m. kalintas Sankt Peterburgo ir Kalvarijos kalėjimuose, vėliau metus gyveno tremtyje Taline. 1903 m. baigė Kazanės universitetą. Negalėdamas gauti darbo Lietuvoje, dirbo Rusijoje.
1918 m. grįžo į Lietuvą. Naumiestyje įkūrė progimnaziją. 1919 m. vienas iš Marijampolės mokytojų seminarijos steigėjų, iki 1923 m. jos direktorius. 1923–1928 m. ir 1934–1940 m. Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos direktorius, 1928–1932 m. Švietimo ministerijos departamentų direktorius, 1932–1934 m. ministerijos generalinis sekretorius. 1941 m. su šeima ištremtas į Sibirą. Mirė Rešiotų lageryje badu.