Italų tapytojas (manieristas). Gimė 1512 m. Bolonijoje, mirė 1597 m. ten pat.
Mokėsi pas G. Vasari, F. Zuccari.
Nutapė altorių paveikslų („Atsimainymas su šventaisiais“ 1545, „Šv. Kotrynos ginčas“ 1560), freskų („Konstantino gyvenimo vaizdai“, Pallazina della Violoje, 1550, „Dorybės“, „Dievai“ Bocchi viloje, 1550–1551; viskas Bolonijoje).
Dekoravo Vatikano Belvederį (1550–1551), „Julijaus“ vilą Romoje (su F. Zuccari, 1553), Senuosius rūmus Florencijoje (su G. Vasari, 1563–1565).
P. Fontanos kūriniuose figūros komponuotos glaudžiai viena prie kitos ankštoje erdvėje, gausu aliuzijų į renesanso ir manierizmo dailininkų kūrinius.
Vėlyvojoje kūryboje išryškėjo natūralizmo bruožai, formų ekspresija („Šv. Aleksas, skirstantis išmaldą“ 1576).