„Baigė L. Cherubini konservatoriją Florencijoje (1924 – fortepijono, 1931 – kompozicijos klasę), 1934–1967 m. joje dėstė. Sukūrė operas (pagal savo libretus) „Naktinis skridimas“ („Volo di notte“, past. 1940, nauja redakcija 1956, pagal A. de Saint-Exupery), „Kalinys“ („Il prigioniero“, past. 1950, pagal A. de l'Isle-Adamo ir C. de Costero kūrinius), „Ulisas“ („Ulise“, past. 1968, pagal Homerą), baletą „Marsijas“ („Marsia“ 1943), misteriją „Jobas“ (1950, pagal Senąjį Testamentą), kūrinių chorui „a cappella“ arba su intrumentiniu pritarimu, tarp jų – „Šeši Michelangelo Buonaroti chorai“ („Sei cori di Michelangelo Buonaroti“ 1936), „Kalėjimo dainos“ („Canti di prigionia“ 1941), „Išsivadavimo dainos“ („Canti di liberazione“ 1955), dainų pagal J. W. Goethe's tekstus mecosopranui ir 3 klarnetams („Goethe-Lieder“ 1953), kūrinių orkestrui („Tartiniana“ 1951, 1956; variacijos 1954), kūrinių instrumentams (čakona, „intermezzo“ ir „adagio“ violončelei, 1945). Kūriniai melodingi, emocingi. Ankstyvojoje kūryboje ryšku XV a. polifonijos įtaka. Nuo 1946 m. L. Dalapikola naudojo dodekafoninę techniką. Vienas L. Dalapikolos mokinių – L. Berio.“ (A. Tauragis, Visuotinė lietuvių enciklopedija, sud. A. Žilius, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003, t. 4, p. 432).
