Anglų tapytojas. Vienas žymiausių Bristolio tapybos mokyklos atstovų. Londono karališkosios akademijos narys (1826). Mokėsi Londono karališkosios dailės draugijos mokykloje. 1813–1824 m. gyveno Bristolyje, vertėsi akvarelės pamokomis, dalyvavo (nuo 1821) parodose Londone. 1824–1830 m. ir nuo ~1838 m. gyveno Londone, 1830–1838 m. Paryžiuje, Šveicarijoje. Kūryboje vyrauja romantizmo bruožai. Nutapė didingų peizažų („Saulėlydis jūroje po audros“ 1824, „Floros šventykla“ 1840), religinių („Izraelitų išsilaisvinimas iš Egipto nelaisvės“ 1824–1825, „Šeštojo atspaudo atplėšimas“ 1826), teminių kompozicijų („Apvilta meilė“ 1821). Ankstyvieji kūriniai artimi W. Collinso, E. V. Rippingille'io, vėlesni – C. Lorraino, J. M. W. Turnerio paveikslams.