Tapytojas. Gimė 1957 m. gruodžio 7 d. Klaipėdoje, mirė 1993 m. spalio 7 d. ten pat.

1972–1976 m. mokėsi medžio apdirbimo Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas). Iš technikumo buvo pašalintas (neatitiko sovietinės ideologijos standartų), 1976–1977 m. dirbo dailininku Kano muzikiniame teatre, 1977–1979 m. atliko privalomąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje. 1980 m. grįžęs iš sovietinės armijos baigė mokslus Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. 1980–1981 m. dirbo Kauno restauracijos dirbtuvėse, Lietuvos dramos ir Valstybiniame jaunimo teatruose (drožėjas, maketininkas, stalius).

1981–1987 m. studijavo tapybą Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) pas Vincentą Gečą. 1987 m. trumpai dirbo pagalbiniu darbininku Marijampolės vaikų darželyje, nuo 1989 m. trumpai dėstė Vilniaus valstybinio dailės instituto Kauno pramoninės dailės fakultete. Vėliau iki mirties dirbo tik kūrybinį darbą.

Nuo 1991 m. grupės „Angis“ narys, nuo 1992 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1987 m. dalyvavo grupės „Angis“, Kauno dailininkų, respublikinėse parodose Lietuvoje, kūriniai eksponuoti parodose užsienyje (Austrija, Vokietija, Estija ir kt.). Surengė asmeninių parodų: 1988 (su R. Karaliumi), 1991, 1993 m. Kaune;  1993 m. Frankfurte prie Maino (Vokietija). Retrospektyvinės pomirtinės parodos surengtos: 1994, 2003, 2013 (kartu su R. Karaliumi), 2017–2018 m. Kaune; 1995, 2010 m. Vilniuje.
Kūryba persmelkta skausmo ir hedonizmo, emociškai paveiki, kupina dramatiškų išgyvenimų, įtampos, ironijos. Tęsė arsininkų tradicijas, savo mokytojais vadino Robertą Antinį (vyres.), Alfonsą Vilpišauską, Giorgio de Chirico. Tapyba stilistiškai artima abstrakčiajam ir „laukiniam“ ekspresionizmui. Kūriniams būdinga spontaniška motyvo fiksacija, ekspresyvi raiška, ryškios kontrastingos spalvos, gestiškas potėpis. Išskiriamos dvi kūrinių grupės. Vienuose išsaugomas, tačiau maksimaliai apibendrinamas ir deformuojamas realus motyvas, įgyjantis simbolio prasmę („Aktas“, 1990; „Lieptelis“, 1991; „Juoda saulė“, „Apleista sinagoga“, „Nukryžiuota obelis“, „Be pavadinimo / Samurajus“ – visi 1993). Motyvai ir siužetai turi pagrindą tikrovėje arba atėję iš literatūros, dailės ar pasaulio mitologijos. Jie traktuojami subjektyviai, ieškant tikslaus tapybinio atitikmens temoms, įvykiams ir emociniams potyriams. Kitoje paveikslų grupėje dominuoja gryna tapybos raiška, laisvai improvizuojant spalvų dermėmis, kontrastais. Dėmesys sutelktas į potėpio galią – jie pastoziški, platūs, vietoj teptuko naudojama mentelė, arba kaligrafiškai grakštūs („Triolė“, „Good by sinagoga“ – abu 1991; „Dekonstrukcija“, „Pikti debesys“ – abu 1992).   

Taip pat sukūrė piešinių spalvotais pieštukais, vaškinėmis kreidelėmis. Piešiniuose taikė tapybinės raiškos principus.

 2009 m. išleista monografija-albumas „Rimvidas Jankauskas-Kampas“ (Vilniaus aukciono biblioteka)

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, MO muziejuje (buvęs Modernaus meno centras), „Ellex Valiunas“ kolekcijoje, „Lewben Art Foundation“ kolekcijoje, Linco miesto muziejuje (Austrija).

Lietuvių.