Dailėtyrininkė, etnografė, dailininkė. Gimė 1896 m. spalio 13 d. Seinuose, mirė 1984 m. sausio 6 d. Vilniuje.
Motina Julija Vichert-Kairiūkštienė, tėvas Juozas Kairiūkštis, broliai Jonas Kairiūkštis ir Vytautas Kairiūkštis.

1911–1915 m. mokėsi Vilniaus piešimo mokykloje, 1915–1918 m. Maskvos aukštesniuosiuose moterų kursuose, Gamtos fakultete. 1921–1924 m. studijavo meno istoriją Miunsterio ir Miuncheno, 1924–1926 m. Ciuricho universitetuose. 1926 m. filosofijos daktarė.

1926–1932 m. dėstė Kauno meno mokykloje. 1933–1940 m. gyveno Rygoje, bendradarbiavo enciklopedijoje „Latviešu konversācijas vārdnica“. Nuo 1942 m. Vilniaus dailės akademijos, 1944–1946 m. Vilniaus dailės instituto, 1944–1950 m. Vilniaus universiteto dėstytoja, nuo 1945 m. docentė.
Parašė monografiją „Pažaislis, baroko vienuolynas Lietuvoje“ (1930, II laida 2001), parengė albumus „Lietuvių liaudies menas: Audiniai“ (knyga l, 1957), „Pažaislis“ (su J. Baršausku, 1960), paskelbė 200 straipsnių dailės ir kultūros klausimais.
Nupiešė apie 300 spalvotų senovės lietuvių drabužių rekonstrukcijų, atvirukų su tautodailės ornamentų motyvais. Sukaupė daug ikonografinės medžiagos apie lietuvių liaudies aprangą, skrynių tapybą, ornamentus.