Italų tapytojas, architektas, raižytojas, literatas. Gimė 1524 m. Kremonoje, mirė 1587 m. ten pat.
Kilęs iš XV a. pab.–XVI a. Kremonoje, garsios dailininkų Kampių giminės: dailininkai buvo jo tėvas Galeacas (Galeazzo) (1477–1536), dėdė Sebastijanas (Sebastiano) (minimas 1522–1531), broliai Džiulijas (Giulio) (1508–1573) ir Vincentas (Vincenzo) (1530/35–591).
A. Kampis mokėsi pas tėvą ir vyriausią brolį Džiulijų. Iš pradžių dirbo su broliu, o nuo 1560 m. jau savarankiškai.

Tapė freskas ir altorių paveikslus Kremonos, Milano ir kitų miestų bažnyčioms, dekoravo rūmus.

Kūriniai manieristiniai, juose pinasi skirtingos tendencijos – tai ir santūrios religinės drobės („Pieta“ Kremonos katedroje), ir puošnios, didingos kompozicijos („Šventoji Šeima“ Kremonos Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčioje), ir subtilūs, itin elegantiškos formos paveikslėliai („Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu, šv. Juozapu, šv. Kotryna ir šv. Agniete“ Milano Breros pinakotekoje).
Nuo septintojo dešimtmečio pabaigos dailininko darbuose sustiprėjo ekspresija, atsirado daugiau dramatiškų šviesos efektų („Nukryžiavimas su kančios scenomis“ Luvro muziejuje Paryžiuje, „Šv. Jeronimas“ Prado muziejuje Madride, „Šv. Jono Krikštytojo galvos nukirsdinimas“ Milano paulinų vienuolyne). Daug dėmesio tuo metu dailininkas skyrė Kristaus kančios temai (freskos „Trys Marijos prie Kristaus kapo“, „Pieta“ Medos miestelio Šv. Viktoro bažnyčioje). Manoma, kad tam turėjo įtakos bendravimas su mecenatu Milano vyskupu Karlu Boromėjumi (Carlo Borromeo), vėliau tapusiu šventuoju.
A. Kampis yra žinomas ir kaip Kremonos miesto istorijos („Cremona fedelissima città e nobilissima colonia de Romani…, 1585) autorius.