Genovaitė Stasė Kariniauskaitė

Vardas Genovaitė Stasė
Pavardė Kariniauskaitė
Profesija tapytojas
Gimimo data 1934-04-16

Išsami biografija

Tapytoja. Gimė 1934 m. balandžio 16 d. Kimšų k. (Kalvarijos sav.), mirė 2017 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje.

1954–1960 m. studijavo tapybą Vilniaus valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija) pas A. Gudaitį, A. Aleksandravičių, V. Karatajų, L. Vaineikytę, L. Katiną.

1958–1959 m. mokytojavo Vilniaus 37-oje vidurinėje mokykloje, 1959–1960 m. dirbo Valstybinėje politinės ir mokslinės literatūros leidykloje, nuo 1959 m. – Vilniaus valstybinio dailės instituto Piešimo katedroje laborante, 1978–1992 m. Vilniaus kombinate „Dailė“ liaudies meistrų skyriuje dailininke atlikėja.

Nuo 1961 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Nuo 1960 m. dalyvavo parodose ir pleneruose Lietuvoje. Surengė asmeninių parodų: 1984, 1994, 2015 m. Vilniuje; 1999 m. Panevėžyje.  

Nutapė figūrinių kompozicijų („Kolūkiečiai“, 1962; „Žvejų uoste“, 1963; „Pergalė“, „Saviveiklininkai“ – abu 1967; „Statybininkai“, „Dainų šventė“ abu 1969), peizažų („Vasara“, 1964), portretų, natiurmortų. Tapyboje puoselėjo lietuvių peizažo tradicijas ir arsininkų meno nuostatas. Kūrybos pamatas buvo gamta, liaudies meno versmė. Peizažai pasižymi subjektyviais išgyvenimais, tapė iš natūros, nedideliuose piešinėliuose fiksuodama pirminį įspūdį, greitu štrichu pasižymėdama kompoziciją, koloritą. Paveiksluose dominuoja laisva, muzikinio ritmo valdoma motyvo improvizacija, abstrahuotas vaizdas, dekoratyvus koloritas, ekspresyvus potėpis, rupios faktūros, emocionaliai išryškintos detales („Žokėjai“, 1971; „Žiemos palyda“, 1980; „Kūgio krovimas“, 1982).

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje.

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.