Tapytojas. Gimė 1924 m. Lobcovo k. (Ivanovo sr., Rusija), mirė 2013 m. liepos 7 d. Kaune.

1942–1945 m. dalyvavo Antrajame pasauliniame kare, 1947–1950 m. mokėsi Odesos meno mokykloje.

1947–1948 m. dirbo dailininku dekoratoriumi Kauno baleto ir operos teatre, 1949–1950 m. dailininku Odesos karininkų namuose, 1951–1955 m. – dailininku Kauno kino teatre „Daina“, 1964–1967 m. dailininku Kauno avalynės fabrike „Raudonasis spalis“. 1967–1968 m. buvo Odesos vyriausiasis dailininkas. Nuo 1970 m. dirbo tik kūrybinį darbą.

Nuo 1977 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.

Nuo 1953 m. dalyvavo respublikinėse ir sąjunginėse parodose. Surengė keliasdešimt asmeninių parodų Lietuvoje (1985, 1997, Kaunas; 1987, Vilnius) bei Estijoje (1961, Talinas), Gruzijoje (1971, Boržomis), Rusijoje (1978, Ivanovas), Čekoslovakijoje (1979, Karlovy Varai). 2015 m. Kaune surengta pomirtinė paroda.

Nutapė figūrinių kompozicijų karo ir taikos („Kauno išvadavimas 1944 metais“, 1983) bei istorine tema („Žalgirio pergalė“, 1981–1983; „Senovinė lietuvių pilis“, 1987), peizažų („Klaipėda“, 1964), portretų („Leninas“, 1982; „Pulkininko Ulčenkos portretas“, 1984). Tapyba pasižymi realistine vaizdavimo maniera, ekspresyviu potėpiu, kontrastingų spalvų koloritu.  
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje („Klaipėda“, 1964; „V. Leninas“, 1982 ir kt.), Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vytauto Didžiojo karo muziejuje, Valstybinėje Tretjakovo galerijoje Maskvoje, Ivanovo valstybiniame istorijos ir meno muziejuje (Rusija). 2010 m. paveikslus „Žalgirio pergalė“ ir „Senovinė lietuvių pilis“ autorius padovanojo Valdovų rūmams Vilniuje, Lietuvos dailės muziejui – XVII–XIX a. ikonų kolekciją, Kauno miesto muziejui – kardinolo Vincento Sladkevičiaus portretą.

Rusų, lietuvių.