Rusų tapytojas. Gimė 1839 m. birželio 20 d. Maskvoje, mirė 1915 m. rugsėjo 17 d. Sankt Peterburge.

V. Makovskio brolis.

1851–1858 m. mokėsi Maskvos tapybos, skulptūros ir architektūros mokykloje, 1858–1863 m. studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje.

1863 m. su kitais 13 akademijos absolventų, vadovaujamų I. Kramskojaus, protestuodami prieš tradicinę dailę, išėjo iš jos ir įkūrė Dailininkų artelę. Vėliau akademijoje dėstė; prof. (1869), akademijos narys (1898). 1870 m. su kitais įkūrė Kilnojamųjų dailės parodų draugiją. Taikydamas realizmo dailės principus tapė paprastų žmonių gyvenimo siužetus („Balaganas Admiraliteto gatvėje“ 1869, „Vaikai, bėgantys nuo audros“ 1872), vėlesnėje kūryboje įsivyravo saloninis akademizmas („Švento kilimo grįžimas iš Mekos į Kairą“ 1876). Nutapė portretų („Dailininko žmona“ 1881, „Šeimyninis portretas“ 1882, „Dailininkas I. Aivazovskis“ 1887), istorinio žanro kompozicijų („Pabučiavimo ritualas“ 1895, „Mininas Nižnij Novgorodo aikštėje“ 1896).