Danutė Kvietkevičiūtė

Vardas Danutė
Pavardė Kvietkevičiūtė
Profesija dailininkas tekstilininkas
Gimimo data 1939-06-09

Išsami biografija

Dailininkė tekstilininkė. Gimė 1939 m. birželio 9 d. (kitais domenimis birželio 5 d.) Neravuose (Alytaus apskr.).
1956–1959 m. mokėsi grafikos Kauno vidurinėje dailės mokykloje (dabar Kauno dailės gimnazija). 1960–1966 m. studijavo tekstilę Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
1966–1975 m. dirbo Vilniaus modelių namų dailininke modeliuotoja.
Nuo 1975 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.
Parašė straipsnių apie tekstilę.
Ankstyvajai kūrybai būdinga folkloro tematika, tautodailę primenanti stilistika („Improvizacija“, 1970 m.; „Lopšinė“, 1972 m.). Brandžiuoju laikotarpiu sukurtuose gobelenuose filosofiškai gvildenamas žmogaus santykis su gamta („Žolė“, 1975 m.; „Duonos žydėjimas“, 1977 m.), kosmosu, Visata („Kosminis noktiurnas“, 1976 m.; „Minties greičiu“, 1978 m.), gyvenimo ir mirties akistata („Gyventi I-II“, 1980–1982 m.), būties trapumas („Grūdai rytdienos duonai“, „Saulėlydis“, abu 1986 m.; „Verbų sekmadienis Vilniuje“, 1989 m.; „Šimtoji avis“, 1994 m.; „Ir aš ten buvau I-II“, 2006 m.).
Kūriniams būdingi vientisame fone ekspresyviai linija ir spalva išryškinti motyvai.

XX a. devintajame dešimtmetyje nuaudė emocingų mini gobelenų („Vienatvė“, „Raudonas lietaus lašas“, abu 1982 m.; poeto Oskaro Milašiaus portretas, 1983 m.; „Kitos saulės spindulys“, 1985 m.; „Lakštingala“, 1995 m.).

Kūriniai emocionalūs, metaforiški, asociatyvūs, klasikinio preciziško audimo.
Nuo 1967 m. dalyvavo parodose Lietuvoje ir užsienyje.
Kūrinių yra Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Lietuvos nacionaliniame dailės muziejuje, Klaipėdos paveikslų galerijoje, Metropoliteno dailės muziejuje Niujorke.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.

Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.