Ekonomistas, visuomenės veikėjas, publicistas. Gimė 1894 m. kovo 14 d. Cirailiuose (Punsko vls.), mirė 1973 m. birželio 10 d. Niujorke.

Daktaras (1926).

1920–1923 m. (su pertrauka) studijavo Berlyno, 1923–1926 m. – Kylio universitete.

1915–1916 m. mokytojavo Daugų ir Varėnos mokyklose.

Nuo 1918 m. priklausė liaudininkams demokratams.

1918–1919 m. M. Sleževičiaus vyriausybėje vadovavo Spaudos ir propagandos biurui. 1921 m. laikraščio „Kultuvė“ steigėjas ir redaktorius.

1926 m. išrinktas į III Seimą.

1927 m. nubaustas mirties bausme (dėl griežtos kalbos, smerkiančios 1926 m. gruodžio 17 d. valstybinį perversmą, per kurį buvo nušalinta K. Grinio vadovaujama vyriausybė), kuri pakeista kalėjimu iki gyvos galvos.

1929 m. amnestuotas, su šeima išvyko į Prancūziją. 1932 m. grįžo į Lietuvą.

1934–1938 m. dėstė Prekybos institute Klaipėdoje, 1941–1944 m. Vilniaus universitete.

1938–1939 m. Lietuvių darbininkų susivienijimo atstovas Klaipėdos krašto seimelyje.

1940 m. okupavus Lietuvą suimtas ir kalintas Lukiškių kalėjime.

1941 m. birželio 23 d. – rugpjūčio 5 d. Lietuvos laikinojoje vyriausybėje buvo darbo ir socialinės apsaugos ministras.

1944 m. išvyko iš Lietuvos.

1950–1952 m. Aliaskos universitete dėstė rusų kalbą ir Rusijos ekonominę geografiją.

Nuo 1952 m. dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone.

1919–1940 m. bendradarbiavo leidiniuose „Lietuva“, „Lietuvos žinios“, „Trimitas“, „Tautos ūkis“, „Vakarai“, „Bendras žygis“, „Mūsų artojas“, „Sėja“.
Gyvendamas JAV, 1952 m. buvo vienas iš „Varpo“ atkūrėjų ir redaktorių.

Parengta pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją (2010, t. 17, p. 243).