Italų baroko tapytojas. Gimė 1589 m. Romoje, mirė 1624 m. balandžio 16 d. Venecijoje.
Mokėsi privačiai Romoje.
1613–1622 m. hercogo F. Gonzagos dvaro tapytojas Mantujoje.
Nuo 1622 m. gyveno Venecijoje.
Nutapė nedidelio formato buitinių kompozicijų religine tematika, taip pat freskų Dožų rūmuose, katedroje.
Kūrybai įtaką darė Caravaggio, A. Elshheimerio, nuo 1613 m. – P. P. Rubenso, Venecijos dailininkų tapyba.
Išplėtė barokinio peizažo žanrą – paveiksluose peizažo motyvus derino su figūrinėmis kompozicijomis.
Tapyboje gausu šešėliavimo efektų (viename paveiksle dažniausiai vaizduojami keli šviesos šaltiniai), būdinga polichrominis koloritas.
Žymesni kūriniai: „Madona“, „Duonos padauginimas“ (abu 1620–1622), „Gerasis samarietis“, „Sūnus palaidūnas“ (abu po 1622).