Italų tapytojas ir grafikas. Gimė 1578 m. Fordžinėje prie Modenos, mirė 1615 m. Parmoje. Kaukių gamintojo, dirbusio d‘Este rūmuose Modenoje ir Farnese rūmuose Parmoje, sūnus. Parmos kunigaikštis Ranuccio I, pastebėjęs jaunojo Bartolomėjaus meninius gabumus, 1595 m. išsiuntė jį mokytis į Romą, į Federico Zuccaro studiją. Bet Bartolomėjas susirgo ir netrukus grįžo į Parmą. Apskritai, jo studijų laikotarpis lieka neaiškus. Tačiau Schedoni‘o kūryba byloja, kad jis buvo gerai susipažinęs su Correggio, Parmigianino darbais ir neabejotinai žavėjosi Carraccių meninėmis naujovėmis.

Žinoma, kad 1602–1607 m. jis buvo d‘Este rūmų dailininkas, o nuo 1607 m. dirbo Farnese rūmuose Parmoje ir buvo kunigaikščio Ranuccio I mėgiamiausias dailininkas. Jis buvo ir puikus grafikas.
Dailininko kūriniuose susilieja manieristinis subtilumo, neįprastumo siekimas ir akademizmui būdingas monumentalumas, orientacija į renesanso dailės pavyzdžius, taip pat jaučiama Correggio darbų įtaka. Daugiausia tapė paveikslus religine ir mitologine tematika, kūrė devocionalijas.