Karininkas, pedagogas, rezistentas. Gimė 1900 m. Žadeikiuose (Vabalninko vls.), mirė 1946 m. birželio 7 d. Utenoje.
1910–1913 m. mokėsi Kupreliškio mokykloje, 1918–1921 m. Kupreliškio progimnazijoje, 1923–1927 m. Kauno mokytojų seminarijoje, kurią baigęs stojo į Karo mokyklą, ją baigęs tarnavo karo aviacijoje. 1923 m. sausio 9–20 d. dalyvavo Klaipėdos išvadavime. 

1932–1935 m. studijavo Strasbūro universiteto Geofizikos ir matematikos institute, jį baigęs 1935–1940 m. dirbo Lietuvos kariuomenės aviacijos meteorologijos biure. 1936 m. pakeltas į majorus. 1935–1940 m. dėstė fiziką, aerologiją ir meteorologiją Karo aviacijos mokykloje. 1940 m. spalio 22 d. sovietams likviduojant Lietuvos kariuomenę, atleistas. Kilus Vokietijos–SSRS karui vadovavo sukilėliams Žemaitijoje. 

Dirbo matematikos mokytoju Utenos gimnazijoje. 1942 m. įsitraukė į Lietuvių fronto (LF) veiklą, dalyvavo pasitarimuose Panevėžyje kaip LF Utenos apskrities atstovas. 1943 m. įsitraukė į LF karinės organizacijos „Kęstutis“ veiklą, buvo Utenos apskrities štabo viršininkas, leido pogrindinį leidinį „Prošvaistės“.

Antrosios sovietų okupacijos metais tęsė „Kęstučio“ organizacijos veiklą, buvo vienas iš partizanų Tigro rinktinės kūrėjų.

1945 m. birželio 20 d. suimtas, kalintas Utenoje, Vilniuje (liepos 26 d.–lapkričio 1 d. NKGB vidaus kalėjime, vėliau perkeltas į NKVD 1-ąjį kalėjimą, buv. Lukiškių). 1945 m. lapkričio 22 d. LSSR NKVD karinio tribunolo nuteistas mirti. Nuosprendis įvykdytas 1946 m. birželio 7 d. Vilniuje NKGB vidaus kalėjimo šaudymo salėje. Palaikai užkasti Tuskulėnų dvaro parke.
Apdovanotas DLK Gedimino 4 laipsnio ordinu (1937), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Garbės ženklu „Plieno sparnai“ (1939), Klaipėdos išvadavimo bronzos medaliu. 
1999 m. gruodžio 13 d. mjr. B. Vaivadai suteiktas kario savanorio statusas (po mirties).