Istorikas. Gimė 1927 m. rugpjūčio 26 d. Kiduliuose (Šakių r.), mirė 1993 m. balandžio 8 d. Vilniuje, palaidotas Tetervinuose (Pasvalio r.).

Duktė Jolita Mulevičiūtė.
1946–1947 m. studijavo Kauno universitete, 1947–1950 m. ir 1953–1954 m. Vilniaus universitete, 1950 m. iš Vilniaus universiteto buvo pašalintas dėl socialinės kilmės – tėvas buvo agronomas, iki Antrojo pasaulinio karo administravo Kidulių valstybinį ūkį, o Leonas Mulevičius atsisakė bendradarbiauti su KGB. Baigė universitetą 1954 m. 1979 m. istorijos mokslų daktaras.

Mokytojavo Vilniaus J. Tallat Kelpšos muzikos mokykloje, buvo Respublikinės ekskursinės–turistinės stoties Vilniuje direktoriaus pavaduotojas. 1958–1993 m. Istorijos instituto (nuo 1990 m. Lietuvos istorijos institutas) mokslo darbuotojas, nuo 1985 m. Feodalizmo istorijos skyriaus vadovas. 1959–1991 m. Vilniaus universitete dėstė ūkio istoriją; nuo 1984 m. profesorius. 1988 m. Sąjūdžio Vilniaus tarybos narys.

Tyrimų svarbiausia sritis – XIX a. – XX a. pradžios agrariniai santykiai Lietuvoje. Pranešimus skaitė Rytų Europos agrarinės istorijos simpoziumuose; jų tekstai 1962–1984 m. išspausdinti Rytų Europos agrarinės istorijos metraštyje (Ežegodnik po agrarnoj istorii Vostočnoj Evropy). Daug straipsnių paskelbė „Lietuvos istorijos metraštyje“, nuo 1980 m. tvarkė istorijos terminijos skyrių, Lietuvos TSR mokslų akademijos darbų A serijoje. Geriausi jų sudaro rinkinį „Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX a.“.

Bibliografija:

„Lietuvos valstiečių judėjimas 1861–1914 m.“ (su M. Juču ir A. Tyla, 1975), „Lietuvos kaimo ir dvaro žemės santykiai 1861–1917 m. (Servitutai ir bendrosios ganyklos)“ (1984), „Lietuvos TSR istorija“ (t. 2, vienas autorių, 1963), „Lietuvos TSR istorijos šaltiniai“ (t. 2, vienas sudarytojų, 1965), „Kražių skerdynės“ (vienas sudarytojų, 1993), „Kaimas ir dvaras Lietuvoje XIX a.“ (2003, su jo biografija).