Skulptorė. Gimė 1923 m. sausio 10 d. Ginkūnų k. (Šiaulių r.), mirė 2019 m. kovo 6 d. Albukerke (JAV).

1941–1943 m. studijavo keramiką ir skulptūrą Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute ir Vilniaus dailės akademijoje.

1944 m. pasitraukė į Vokietiją, 1947 m. persikėlė į JAV, nuo 1963 m. gyveno Niujorke, nuo 2001 m. – Naujosios Meksikos valstijoje (JAV).

Nuo 1954 m. Niujorko lietuvių dailininkų sąjungos narė, dalyvavo Amerikos lietuvių bendrijos veikloje, 1992–1994 m. buvo šios bendrijos Kultūros tarybos narė.

Nuo 1950 m. dalyvavo parodose JAV (Brukline, Niujorke, Filadelfijoje, Noksvilyje ir kt.) bei lietuvių išeivijos parodose Lietuvoje. Surengė asmeninių parodų: 1966, 1971 m. Niujorke; 1975 m., San Franciske; 1976 m. Kranbruke (Mičiganas); 1976 Atlantoje; 1989 m. Filadelfijoje; 2014 m. Klaipėdoje („Kryžiaus stotys“) ir Vilniuje („Spektro užuomina“, NDG).

XX a. 6 deš. daugiausia kūrė keramines mozaikas („Autoportretas“, „Angelas“, abi 1953; „Šv. Jurgis“, 1954). Mozaikoms būdinga stilizacija, grakštus piešinys, subtilios spalvos. Nuo 1970 m. kuria monumentalias reljefines sienas iš plytų, marmuro, granito, skirtas viešosioms JAV miestų erdvėms ir pastatams: plytų siena Ročesterio technologijos institute (Niujorko valstija, 1967–1971); Amerikos banko būstinei San Franciske (1967); „Container“ korporacijos būstinei Čikagoje (1969); Bronkso Linkolno ligoninei (1973); Senojo pašto aikštei Vašingtone (1981); Leksingtono aikštei Niujorke (1981), Amhurstonos stočiai Bafale (1981); granito siena Pasaulio prekybos centrui Niujorke (1986), kuri 2001 m. rugsėjo 11 d. buvo sunaikinta teroro akto metu.

Originaliausią kūrybos dalį sudaro eksperimentinės tampraus audinio struktūros, vadinamos „buveinėmis“. Jos pasižymi gaubtomis skulptūrinėmis formomis ir karkasine struktūra. Kai kurios liko projektuose, kitos įgyvendintos dailininkės studijoje (1971), Jacobo Riiso parke Niujorke (1978), Vudstoke (1972), parodoje „XX amžiaus aplinka“ Carborundum keramikos muziejuje (Najadaros Folsas, 1972), Tarptautinėje baldų parodoje Paryžiuje (Prancūzija, 1980). Instaliacijoms naudojo šviesų ir spalvų spektro efektus, veidrodinius paviršius, kvapus.

Plėtojo avangardines architektūros idėjas, kurias realizavo gyvendama Naujojoje Meksikoje (dailininkės namai Rok Hilyje, 2002; „kiautų namai“, 2003–2005).

Parašė straipsnių apie savo ir lietuvių išeivijos dailininkų (A. Galdiko, A. Elskaus, K. Zapkaus, A. Naujokaičio ir kt.) kūrybą, parodų recenzijų. Išleido knygų: „Private Heresies“ (2000), „Child Ticking: a Memoir“ (2001), „In the Wake of Dreams“ (2001), „Seven Faces of Time“ (2005), „On the Way to America“ (2010). Lietuvių kalba išleistos kelios knygos: „Algirdo Juliaus Greimo ir Aleksandros Kašubienės laiškai (1988–1992)“, „Aleksandros Kašubos darbai“.

Įvertinimas:

1971 m. AIA Artist-Architect Collaboration apdovanojimas (kartu su archit. E. L. Barnesu);

1972 m. WAA&AIA NY apdovanojimas;

1981 m. IFAI International apdovanojimas „Award for excellence“;

1983 m. National Endowements for the Arts Fellowship apdovanojimas;

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Smithsonian instituto Amerikos meno archyve (JAV).

Lietuvių išeivija, amerikiečių.