Tapytojas, pijoras. Vienuolinis vardas – Lukas. Tapė sienų tapybos kūrinius ir molbertinius paveikslus: religines ir žanrines kompozicijas, peizažus, portretus. Liubešive nutapė aliejinius paveikslus, puošiančius vienuolyno refektorijų, koridorius, provincijolo ir kolegijos rektoriaus kambarius. 1755 m. išvyko į Dubrovicią (dab. Ukraina), kur tapė šventųjų ir nusipelniusių pijorų atvaizdus. Studijavo Vienoje, Romoje, lankėsi Krokuvoje, iš ten pakveistas į Vilnių. Iš Vilniaus vyko į Ščučyną (dab. Baltarusija), kur trejus metus dirbo pijorams ir privatiems asmenims. 1762–1765 m. tapyba dekoravo Liubešivo pijorų Šv. jono Krikštytojo bažnyčią. ~1765 m. dirbo pas Antaną Tyzenhauzą greta Gardino. Vėliau vėl dirbo Ščučyne, Liubešive, taip pat Kašyrų Kaminyje, Čartoriske, Kuchecka Volioje (visi dab. Ukraina). Nutapė autoportretą, Vilniaus pijoro Motiejaus Dominyko Dogelio ir kt. portretus. Išliko aliejinis eskizas Liubešivo pijorų bažnyčios sienų tapybai. Taip pat Karlui Hübeliui priskiriama kompozicija „Šv. Jonas Krikštytojas“ Dubrovicios pijorų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios didžiojo altoriaus sienoje.