Italų renesanso tapytojas. Tikr. Piero di Jacopo d’Antonio Benci del Pollaiuolo. Antonio Pollaiuolo brolis, dažnai tapė pagal jo eskizus. Mokėsi pas Andrea del Castagno. Nutapė portretų (Galeazzo Maria Sforza ~1471), religinių paveikslų (Apreiškimas ~1470, Švč. Mergelės Marijos karūnavimas 1483), alegorinių kompozicijų (ciklas Dorybės 1470, su A. Pollaiuolo ir Sandro Botticelli). Kūrybai būdinga išilgintos figūrų proporcijos, grakštūs, elegantiški jų gestai, kruopščiai ištapomos smulkios interjerų, peizažų, kostiumų detalės.