Karininkas, gydytojas, patologas. Mokėsi Švėkšnos mokykloje, 1904 m. baigė Palangos progimnaziją, 1908 m. – Mintaujos gimnaziją, 1913 m. – Sankt Peterburgo karo medicinos akademiją. 1913–1917 m. tarnavo Rusijos kariuomenės pėstininkų pulke gydytoju. 1918 m. grįžo į Lietuvą. Švėkšnoje suorganizavo 30 lovų ligoninę. 1919 m. birželio mėn. pašauktas į Lietuvos kariuomenę, per 2 savaites suorganizavo Kupiškyje II lauko ligoninę. 1920 m. sausio 1 d. paskirtas Kauno karo ligoninės viršininko padėjėju, o po mėnesio tos ligoninės viršininku. Kurį laiką buvo patologijos katedros vyr. asistentu Lietuvos universitete. 1929 m. apgynė daktaro disertaciją, tais pačiais metais pakviestas Lietuvos universiteto Medicinos fakulteto docentu bei paskirtas teismo ir socialinės medicinos katedros vedėju. 1939–1944 m. buvo Vytauto Didžiojo universiteto klinikų direktorius. Nuo 1942 m. kovo mėn. ėjo vyriausio teismo medicinos eksperto pareigas vyr. sveikatos valdyboje. 1944 m. vasarą su šeima pasitraukė į Vakarus. Gyveno Vokietijoje, 1949 m. emigravo į JAV. Nuo 1950 m. dirbo patologu ligoninėje netoli Čikagos. Apdovanotas Vyčio kryžiaus trečio laipsnio, Vytauto Didžiojo, Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinais, Lietuvos Nepriklausomybės medaliu.