Studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, įgijo gydytojo išsilavinimą. Studijų metais parvažiuodamas į Skiemonių kraštą skleidė lietuvybės dvasią, skatindamas kalbėti tik lietuviškai. Gabeno ir platino lietuvišką spaudą. Už slaptą lietuvybės darbą carinės valdžios 1900 m. suimtas, kalintas Liepojos kalėjime. 1901 m. dvejiems metams ištremtas į Archangelsko guberniją, dirbo gydytoju Onegos miesto ligoninėje. 1902 m. grįžo į Lietuvą. Dirbdamas gydytoju bendradarbiavo spaudoje, nuo 1905 m. rašė „Vilniaus žinioms“ ir kitiems leidiniams. 1918 m. įsijungė į Lietuvos Valstybės tarybos sudarytą Sveikatos komisiją, kurios nariai buvo Jonas Basanavičius, Steponas Kairys ir Justinas Staugaitis. Ši komisija 1918 m. lapkričio 11 d. buvo pertvarkyta į Vidaus reikalų ministerijos Sveikatos departamentą. Nuo 1918 m. lapkričio mėn. iki 1919 m. kovo mėn. – antrojo ministrų kabineto Vidaus reikalų viceministras ir pirmasis LR Sveikatos departamento direktorius. 1919 m. birželį įsteigta Lietuvos skautų paspirties draugija, kurios pirmuoju pirmininku išrinktas Jurgis Alekna. Jis taip pat buvo žymus lietuviškosios skautybės ugdytojas ir rėmėjas, pirmasis Lietuvių skautų sąjungos šefas, vėliau šefo pavaduotojas, vyresnysis skautininkas, Akademinio skautų sąjūdžio korporacijos „Vytis“ garbės narys. Lenkams užėmus Vilnių persikėlė į Kauną. Nuo 1920 m. Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus vedėjas. 1919 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ir Kauno medicinos draugijas, vėliau rūpinosi jų veikla, 1939–1940 m. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos pirmininkas.