Lietuvos tautodailininkė. 1932–1988 m. gyveno Kaune (išskyrus 1944–1960 m., kai gyveno Jonavos r.). 1935 m. Paryžiaus parodoje buvo apdovanota diplomu ir aukso medaliu. Vėliau nusprendė iš dažyto avikailio gaminti minkštus žaislus, kurie dalyvavo 58 parodose Lietuvoje ir užsienio šalyse. Sūnaus Raimundo Samulevičiaus padedama leido leidinius vaikams įvairiomis kalbomis, kurių herojai – jos sukurti gyvūnėliai. Išleistos knygelės: „Beždžionėlė Čavi“ (1974), „Padaužiukai“ (1976), „Broliai nykštukai“ (1980), „Nykštukai atostogauja“ (1981), „Padaužiukų bičiuliai“ (1984), „Broliukai nykštukai“ (1987). Sukūrė pjesių lėlių teatrui. Po sūnaus Raimundo žūties 1981 m., S. Samulevičienė parengė spaudai visą jo kūrybinį palikimą. Išleistos knygos: „Ugniakuras pagiry“ (1981), „Erškėtrožės rudenį“ (1985), „Dangus prieš vėtrą“, (1986), „Kanaleto pokštas“ (1987), knyga apie dailininką Anataną Samuolį „Baltoji obelis“ (1985).