Pedagogas, kalbininkas, vadovėlių autorius Jonas Murka gimė 1889 m. spalio 21 d. Juodžiūnų kaime. Savarankiškai pasirengęs, visai nelankęs gimnazijos, 1909 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją. Pats išmoko septynias užsienio kalbas, tarp jų graikų ir lotynų. 1918–1921 m. dėstė lietuvių kalbą Šiaulių gimnazijoje, nuo 1922 m. – Mokytojų seminarijoje. Parengė 19 vadovėlių ir kito pobūdžio mokomųjų leidinių. Aktyviai bendradarbiavo pedagoginėje spaudoje, rengė straipsnius. 1928 m. apdovanotas Gedimino 4 laipsnio ordinu. Mirė 1945 m. lapkričio 13 d., palaidotas Šiauliuose. Vėliau, mirus jo žmonai, duktė abiejų tėvų palaikus pervežė į Kauną.
Bendradarbiavo žurnaluose „Vairas“, „Švietimo darbas“, „Tautos mokykla“. 1920-1922 m. žurnalo „Mokykla ir gyvenimas“ redakcinės kolegijos narys. 1916–1932 m. parašė kelis vadovėlius, knygų tėvams ir pradedantiems mokytojauti mokytojams:
„Vaikų darbymečiui, lietuvių kalbos pradžiamokslis“, 4 dalys, 1916–1935 m.
„Lietuvių kalbos vadovėlis“, 1917–1921 m.
„Metodikos etiudai“, 1919 m.
„Mažasis lietuvių kalbos vadovėlis“, 2 dalys, 1925–1928 m.
„Diktantai pradžios mokyklai ir pirmosioms vidurinės mokyklos klasėms“, 1925 m., 1933 m.
„Naujas darbas, 1934 m.
