Birutė Elena Šniuolytė [Pajarskienė – neoficialiai] (Vincento duktė) g. 1931 m. Šiaulių apskr., Radviliškio vls., Mažuolių kaime. Buvo Žalgirio būrio partizanė (Vytauto, nuo 1947 05 01 m. – Algimanto apygarda), slapyvardžiai – Ramunė ir Ida. 1949 m. lapkričio 1 d. žuvo kautynėse su MGB vidaus kariuomenės 298-ojo šaulių pulko 3-ojo bataliono kareivių pajėgomis ir MGB mokyklų kursantų pajėgomis. Po kelias valandas trukusių atkaklių kautynių, baigiantis šoviniams, nenorėdami pasiduoti gyvi, Algimanto štabo bunkeryje susisprogdino visi jame buvę partizanai: Algimanto apygardos vadas Antanas Starkus-Montė, Algimanto apygardos štabo Jauniaus būrio vadas Julijonas Burneika-Tardytojas, Algimanto apygardos štabo viršininkas Albinas Pajarskas-Bebas, buvusio Kęstučio apygardos vado Henriko Danilevičiaus adjutantas Juozas Leškys-Algis, Algimanto apygardos vado adjutantas Aleksas Matelis-Audenis, Žalgirio būrio partizanė Stasė Vigėlytė-Živilė, Žalgirio būrio partizanė Birutė Elena Šniuolytė Pajarskienė-Ida. Kautynės truko iki pavakarių, temo, todėl žuvusiųjų palaikai buvo palikti vietoje, netoli Sliepsiškio kaimo. Tą pačią naktį partizanų artimieji juos slapta palaidojo Adomynės kaimo kapinėse.

1998 m. lapkričio 23 d. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija jai suteikė kario savanorio statusą (po mirties).

Partizaniniame judėjime dalyvavo ir kiti šeimos nariai. Tėvas Vincentas Šniuolis (g. 1896) buvo Žaliosios rinktinės partizanų ryšininkas. Jį 1945 m. birželio 28 d. netoli namų nužudytas sovietų saugumo darbuotojų. Brolis Vytautas Jonas (g. 1924 m.) buvo Prisikėlimo apygardos partizanų štabo viršininkas, slapyvardžiai – Svajūnas, Vytenis. Žuvo 1949 m. rugpjūčio 13 d. Užpelkių miške įrengtoje partizanų stovykloje, Grinkiškio vls., Radviliškio apskr. per kautynes su MGB kariuomenės kareiviais. Brolis Viktoras (g. 1925 m.) partizanu tapo 1945 m. Slapyvardžiai – Vytvytis, Girėnas, Vaidevutis, Linas. 1947 m. balandžio 10 d. paskirtas Prisikėlimo apygardos vado Leonardo Grigonio-Užpalio adjutantu. Vienas iš Lietuvos partizanų vadų suvažiavimo, vykusio 1949 m. vasario 2–22 d. Mėnaičiuose, organizatorių, apsaugos vadas, ėjo intendanto pareigas. 1949–1950 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Visuomeninės dalies viršininko Juozo Šibailos-Merainio adjutantas. 1952–1953 m. – Povilo Lukšio rinktinės vadas. 1953 m. kovo 13 d. suimtas. Nuteistas 25 metams kalėti lageryje, dėl sveikatos paleistas anksčiau laiko. Grįžo į Lietuvą.