Grafikas, kino dailininkas, pedagogas. Gimė 1938 m. spalio 1 d. Pakačinių k. (Zarasų r.).
1953–1958 m. mokėsi Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas). 1961–1963 m. studijavo Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija). 1963–1968 m. Sąjunginiame kinematografijos institute Maskvoje įgijo vaidybinių filmų dailininko specialybę.
1968–1971 m. dirbo dailininku Lietuvos televizijoje, 1972–1978 m. – Lietuvos kino studijoje. Kurį laiką dėstė piešimą Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas) ir kino bei televizijos dailės pagrindus LDI.
Nuo 1974 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Taip pat priklauso Lietuvos laisvės kovotojų sąjungai, Amerikos lietuvių filatelistų draugijai „Lietuva“. Filatelinio opozicinio visuomeninio judėjimo „Filop“ vadovas.
Apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu (2004 m.).
Rašė straipsnius politikos ir visuomenės gyvenimo temomis.
Linoraižinio technika sukūrė estampų Lietuvos kultūros ir istorijos temomis. Kūriniams būdinga montažinė kompozicija, preciziškas štrichas, plačių, apibendrintų plotų ir tikslių detalių derinys („Vilniaus universitetui – 400“, 1978–1979 m.; „XVII a. Lietuvos prekybiniai ryšiai“, 1982 m.; „Nuo Griškevičiaus iki Karvelio“, 1983 m.; „Emilija Pliaterytė“, 1989 m.). Dirbo taikomosios grafikos srityje: apipavidalino vokų, sukūrė atvirlaiškių, ekslibrisų (Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, 1995 m.; „Catechismus – 450“, 1996 m.). Iliustravo knygų: Vytauto Misevičiaus „Šviesos miestas“ (1973 m.), Vinco Giedros „Kaip trys smarkuoliai karalystę gelbėjo“ (1977 m.), Alberto Laurinčiuko „Taiklioji ranka“ (1979 m.). Guašu nutapė Lietuvos didžiųjų kunigaikščių portretų (Vytauto, 1993 m.; Gedimino, 1996 m.; Mindaugo, 1997 m.). Apipavidalino televizijos vaidybinius filmus „Tadas Blinda“ (režisierius Balys Bratkauskas, 1972 m.), „Linksmos istorijos“ (režisieriai Stasys Motiejūnas, Algimantas Kundelis, Gytis Lukšas, 1973 m.); vaidybinį kino filmą „Nerami rudens diena“ (režisierius A. Kundelis, 1975 m.); dokumentinius filmus „Knygos turi savo likimą“ (režisierius Aleksandras Digimas, 1968 m.), „Vilniaus universitetas, 1579–1979 m.“ (režisierius A. Digimas, 1978 m.).
Parodų dalyvis nuo 1969 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės, Lietuvos nacionaliniame, Maironio lietuvių literatūros muziejuose, Vilniaus universiteto bibliotekos Grafikos kabinete.
Sukurtas dokumentinis filmas „Dailininkas Antanas Šakalys“ (autoriai Juozas Matonis, Vytautas Damaševičius, 1999 m.).