Taida Balčiūnaitė

Vardas Taida
Pavardė Balčiūnaitė
Profesija grafikas, knygų dailininkas, pedagogas
Gimimo data 1952-02-09

Išsami biografija

1964–1970 m. mokėsi M. K. Čiurlionio meno mokykloje (dabar Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla).

1971–1976 m. studijavo grafiką LSSR valstybiniame dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1976–1978 m. dėstė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikume (dabar Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetas).

Nuo 1981 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Nuo 1979 m. dalyvauja grafikos, ekslibrių ir knygos meno parodose Lietuvoje ir užsienyje (Estija, Rusija, Italija), Bolonijos vaikų knygų mugėje. Knygos meno ir ekslibrių parodose yra pelniusi premijų ir diplomų. Surengė asmeninių parodų: 2008 m. Vilniuje, 2012 m. Šilutėje, 2013 m. Birštone. 

Sukūrė estampų, ekslibrių, natiurmortų pastele ir akvarele, iliustravo ir apipavidalino per 20 poezijos knygų bei per 30 knygų vaikams, vadovėlių, piešė iliustracijas žurnalui „Genys“ (1978–2000), bendradarbiavo su žurnalu „Švyturiukas“, mokyklėle „Debesėliai“ (2011), dalyvavo projekte „Skaitymo metai“ (2008–2012).

Svarbiausios iliustruotos ir apipavidalintos knygos: P. Cvirkos „Gaidys giedorius“ (1982), S, Nėries „Kaip žydėjimas vyšnios“ (1978), M. Martinaičio „Vainikas“ (1981), V. Mačernio „Po ūkanotu nežinios dangum“ (1990), A. Mickevičiaus „Poezija“ (1998), V. Braziūno „Uosio kuosos: eilėraščiai vaikams“ (2007), „Didieji klausimai vaikams ir tėvams“ (2017). 

Pagrindinė kūrybos tema – žmogaus ir gamtos vienovė, pasaulio kaitos metamorfozės grožis ir dramatizmas. Kūriniams būdingas lyriškumas, trapumas, vaizdingos metaforos, meistriškas piešinys, elegantiškos linijos ir tonų žaismė. 

Kūrinių yra įsigiję Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Vaikų literatūros muziejus Kaune, V. M. Putino memorialinis butas-muziejus.

Išsilavinimas

Mokymosi įstaiga Data ar laikotarpis Ar užbaigtas mokslas
Nacionalinė Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykla 1964 m. Taip
Vilniaus dailės institutas 1971 m. Taip

Kultūrinė terpė

Lietuvių.

Šaltiniai

Lietuvos dailininkų žodynas, Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990.