Tapytojas monumentalistas, pedagogas, rašytojas. Gimė 1936 m. rugsėjo 16 d. Kaune, mirė 2018 m. vasario 21 d. Vilniuje.

Brolis Raimondas Juozas Trušys‎.

1955–1961 m. studijavo monumentaliąją dekoratyvinę tapybą Lietuvos dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).
Nuo 1961 m. dirbo dėstytoju Šiaulių pedagoginiame institute (dabar Šiaulių universitetas), 1965–1974 m. – šios įstaigos Piešimo ir darbų katedros vedėju, nuo 1975 m. – Mokslinio tyrimo sektoriaus vyriausiuoju moksliniu bendradarbiu; profesorius.
Sovietų Sąjungos komunistų partijos narys (1962 m.). Lietuvos dailininkų sąjungos narys nuo 1966 m.
LSSR valstybinės premijos laureatas (1979 m.), LSSR nusipelnęs meno veikėjas (1986 m.).
Spaudoje paskelbė straipsnių ir pasisakymų tapybos ir dailės pedagogikos klausimais, išleido metodinių leidinių, prisiminimų knygą „Laikas virto akmeniu“ (2010 m.), poezijos rinkinių („Už horizonto“, 2006 m.; „Užgeso mano Gabija“, 2013 m.).
Ankstyvosiose freskose („Medicinos istorija“ Šiaulių medicinos mokykloje, 1973 m.) ryški linijų ir spalvų ritmika, dekoratyvus plokštuminis vaizdas, vėlesnių kūrinių (freskoje „Stumbrų medžioklė“ Šiaulių mėsos kombinate, 1974 m.; mozaikos „Iš lietuvių mitologijos“ Vilniaus universitete, 1978 m.; „Gyvybės medis“ ir 5 gydytojų portretai Šiaulių apskrities ligoninėje, 1982–2010 m.) kompozicijos sandara laisvesnė, forma preciziškai modeliuota, prisodrinta ekspresyvaus judesio, jausmingumo. Nutapė paveikslų („Ruduo prie Platelių“, 1978 m.; „Autobiografija“, 1987 m.), nuliejo akvarelių, pastelių (ciklas „Pastelių posmai“, 2000 m.), sukūrė piešinių. 
Parodose dalyvavo nuo 1961 m.
Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje, Šiaulių „Aušros“ muziejuje.