Italų skulptorius, architektas. Vienas žymiausių baroko laikotarpio skulptorių.

Mokėsi pas L. Carracci, nuo 1622 m. dirbo Mantujoje.

1625 m. persikėlęs į Romą sukūrė stiuko dekorą Kvirinalio Šv. Silvestro bažnyčioje, kardinolo Millini antkapinį portretą Švč. Mergelės Marijos bažnyčioje Tautos aikštėje, biustų (kardinolo Frangipani – Šv. Marcelijaus bažnyčioje), popiežiaus Leono XI antkapį Šv. Petro bazilikoje (1634–1652), Šv. Pauliaus bažnyčios Bolonijoje didįjį altorių (1641).

Restauravo skulptūrų.

1640 m. išrinktas Šv. Luko akademijos Romoje direktoriumi.

1644 m. pakeitęs į popiežiaus Inocento X nemalonę patekusį G. L. Bernini, tapo baroko menininkų lyderiu.

1644–1654 m. sukūrė brandžiausius darbus: popiežiaus skulptūrą Conservatori rūmuose (1645), marmuro reljefą „Attilos ir popiežiaus Leono I susitikimas“ Šv. Petro bazilikoje (1646–1653; turėjo įtakos iliuzionistinių reljefų atsiradimui), popiežiaus vilos „Doria Pamphili“ interjerą (apie 1650).