Lietuvių kilmės fotografas.

Augo neturtingoje žydų šeimoje. Anksti paliko namus ir ėmė keliauti po pasaulį. 1868 m. atsidūrė Vienoje, kuri tuomet buvo daugelio fotografijos naujovių gimtinė. Konstantinas Šapiro pasinaudojo tuo ir įvaldė visas naujas technologijas. 1868 m. pab. – 1869 m. pr. persikėlė į Sankt Peterburgą, tikėdamasis atidaryti nuosavą fotostudiją. Pagal tuometinį įstatymą priėmęs stačiatikybę, Nevos prospekte atidarė fotoateljė. Greitai sulaukė pripažinimo: 1870 m. gavo Visos Rusijos manufaktūros parodos Peterburge diplomą už fotoportretus. Iki 1879 m. K. Šapiro pavyko įamžinti beveik visus Peterburgo ir Maskvos inteligentijos atstovus ir jam kilo idėja išleisti fotografinių portretų „galeriją“. Pirmąjį leidinį sudarė originalūs I. Gončiarovo, F. Dostojevskio, N. Nekrasovo, M. Saltykovo (Ščedrino) ir I. Turgenevo portretai in folio. Kiekvienas portretas eksponuotas su meniškais rėmais. Prie kiekvieno eksponato buvo po trumpą asmens biografiją rusų bei prancūzų kalbomis. Visos Rusijos Meno ir pramonės parodai, vykusiai 1882 m. Maskvoje, K. Šapira paruošė didelę „Portretų galerijos“ ekspoziciją ir laimėjo bronzos medalį. 1883 m. už nebrangų Tautos panteono leidinį gavo imperatoriaus Aleksandro III didįjį sidabro medalį, aukščiausią garbės apdovanojimą už naudingą darbą. Mirė 1900 m. Sankt Peterburge.