Tekstilininkė, odos dailininkė. Gimė 1907 m. kovo 28 d. Maskvoje (Rusija), mirė 1984 m. birželio 10 Vilniuje.
SSKP veikėjo, NKVD generolo, rašytojo Aleksandro Gudaičio-Guzevičiaus sesuo.

1921 m. su tėvais grįžo į Lietuvą. Mokėsi Ukmergės gimnazijoje, 1927–1929 m. lankė pedagogikos kursus. 1929–1941 m. dirbo įvairiose provincijos mokyklose pradinių klasių mokytoja. 1941–1942 m. studijavo Kauno taikomosios dekoratyvinės dailės institute, 1944–1949 m. tęsė tekstilės studijas Valstybiniame Vilniaus dailės institute (dabar Vilniaus dailės akademija).

1950–1952 m. dirbo Meno ir technikos komisijos prie Švietimo ministerijos atsakingąja sekretore, 1953–1962 m. Vilniaus kombinato „Dailė“ odos cecho dailininkė.

Nuo 1956 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė.

Nuo 1948 m. dalyvavo Lietuvos ir Baltikos šalių taikomosios dailės parodose.

Audė kilimus, liejo akvareles, kuriose vyravo realistiniai gamtos ir miesto peizažai („Vakaras“, 1957; „Gluosniai prie kelio“, 1962; „Palangos parke“, 1967). Tekstilės kūriniuose dominavo etnografiniai motyvai, politiniai simboliai („Garbė Tarybinei armijai“, 1949). Sukūrė stilizuotais lietuvių liaudies motyvais dekoruotų odos dirbinių modelių serijinei gamybai.

Kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje.

Lietuvių.