Archeologas, muziejininkas. Gimė 1814 m. balandžio 18 d. Logoiske (Minsko sritis). Mirė 1873 m. rugpjūčio 27 d. Vilniuje.
Studijavo Sankt Peterburge. Nuo 1837 m. kasinėjo Vilniaus ir Minsko gubernijų pilkapynus ir piliakalnius, rinko archeologines senienas. Domėjosi archeologija. Pirmasis Lietuvos archeologinę medžiagą susistemino ir suskirstė į 3 periodus: akmens, žalvario, geležies.
1842 m. išleido leidinį „Žvilgsnis į vietinius archeologijos šaltinius“, kuris tapo archeologijos mokslo pradžia Lietuvoje.
1855 m. E. Tiškevičiaus iniciatyva Vilniuje įsteigta Laikinoji archeologijos komisija. 1855–1865 m. buvo šios komisijos pirmininku. Komisijos nariai kasinėjo ir tyrinėjo archeologijos paminklus, rusų ir lenkų kalbomis leido leidinį „Vilniaus archeologijos komisijos užrašai“.
1856 m. įsteigė Senienų muziejų, kuris tapo Lietuvos nacionalinio muziejaus pradžia. Iki 1864 m. E. Tiškevičius šiam muziejui vadovavo. Didžiąją ekspozicijos dalį sudarė E. Tiškevičiaus dovanoti archeologiniai radiniai, monetos, knygos, paveikslai. Muziejaus rinkinius nuolat papildė Laikinosios archeologijos komisijos archeologinių kasinėjimų metu rastos vertybės.