Pedagogė, kraštotyrininkė, muziejininkė. Baigė Prienų „Žiburio“ gimnaziją. Dirbo mokytoja Stakliškėse, Kašonyse. Studijavo lietuvių kalbą Vilniaus pedagoginiame universitete. 1957 m. paskirta Kašonių septynmetės mokyklos direktore. Nuo 1966 m. dirbo Prienų rajono Švietimo skyriuje. Pradžioje inspektore, vėliau – metodinio kabineto vedėja.
Aktyviai dalyvavo Prienų rajono kultūrinėje ir visuomeninėje veikloje: vadovavo rajono kraštotyrininkams, pedagogų draugijai, šokių kolektyvams, inicijavo paminklų, skirtų įžymiems krašto žmonėms, kūrimą ir statymą, suorganizavo mokytojų senjorų šokių ratelį, mokytojų chorą. Jos iniciatyva išsaugota prof. kalbininko Jono Kazlausko gimtinė.
Daugelio renginių organizatorė. Žymiausi iš jų: „Žiburio“ gimnazijos 70-mečio minėjimas, „Kalbos dienos“, pedagoginės svetainės, Sarginės kaimo šventė ir kt.
1990 m. pradėjo kurti Prienų krašto muziejų. Iki 2001 m. dirbo šio muziejaus direktore. 1995 m. rugsėjo 16 d. muziejus atidarytas visuomenei. Dirbdama muziejuje, organizavo kraštiečių kūrybos knygų leidimą, rengė renginius, susitikimus su rašytojais, kraštiečių dienas. Jos rūpesčiu sutvarkytos kalbininko Jono Kazlausko ir keliautojo Mato Šalčiaus tėviškės, atnaujinta ekspozicija muziejaus padalinyje Pilotiškėse (Vinco Mykolaičio-Putino tėviškėje).
Sudarė knygas: „Žiburio“ gimnazija“ (1988), „Jonas Kazlauskas“ (1990), „Prienų rajonas“ (1992), „Gimtinės upeliai“ (1994), „Žymiausių Prienų krašto žmonių, svarbiausių istorijos ir kultūros įvykių kalendorius“ (1999), „Poetė Marija Aukštaitė“ (2000). Parašė atsiminimų knygą „Suvalkijos ūkininkų genties medis“ (2004). Jono Palionio sudarytoje knygoje „Gyvenimo mokykla“ (2004) paskelbė atsiminimus apie žymius Prienų krašto žmones. Šiuo metu rengia knygą „Birštono ir Prienų šviesuoliai“.
Nuo 1991 m. vadovauja kraštiečių klubui „Žiburys“, yra TAU (trečiojo amžiaus universiteto) dekanė, rašo prisiminimus apie savo kraštą.