Henrikas Danilevičius

Vardas Henrikas
Pavardė Danilevičius
Slapyvardis Vidmantas, Danila, Kerštas, Žinys, Algis
Profesija partizanas
Gimimo data 1922 m.

Išsami biografija

Henrikas Danilevičius, Stasio, g. 1922 m. Miliuncų dvare (dabar – Miliūnų k.) Imbrado vlsč., Zarasų apskr. Mokėsi Alytaus, Panevėžio, Zarasų gimnazijose. Baigęs 5 gimnazijos klases išvyko mokytis į Kauno aukštesniąją technikos mokyklą. Prasidėjus pirmajai sovietų okupacijai, ėmė dirbti techniku, nes neteko lėšų, reikalingų užmokėti už mokslą. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui, pasitraukė į Žemaitiją. Atvyko į Būdų dvarą. Dirbo Eržvilko progimnazijoje mokytoju. Susisiekė su vietine LLA Eržvilko kuopa ir tapo aktyviu jos dalyviu. Prasidėjus antrajai sovietų okupacijai ir šią kuopą perorganizavus į Lydžio rinktinę, H. Danilevičius dirbo rinktinės štabe, vėliau vadovavo Informacijos skyriui. Vartoti slapyvardžiai: Vidmantas, Danila, Kerštas, Žinys, Algis. Lydžio rinktinės vadui Jonui Kubiliui-Bernotui išvykus į Vilnių, perėmė Lydžio rinktinės, veikusios Eržvilko, Skaudvilės ir Batakių valsčiuose, vadovavimą. 1946 m. rugsėjo 12 d. kartu su kitais rinktinių vadais ir atstovais įkūrė Jungtinę Kęstučio (vėliau – Kęstučio) apygardą. 1947 m. paskirtas Lydžio rinktinės vadu. 1948 m. sudarius Kęstučio apygardos štabą, pakviestas dirbti į apygardos štabą, o 1948 m. liepos mėn. paskirtas Kęstučio apygardos vadu. 1948 m. gruodžio 1 d. savavališkai išvyko į Kauną ir pateko į pasalą, bet iš jos pavyko sėkmingai pasitraukti. 1949 m. balandžio mėn. už šią savavališką išvyką į Kauną, Vakarų Lietuvos srities (Jūros) (toliau – VLPS) vadovybė pašalino jį iš apygardos vado pareigų. Nepaisant MGB provokacijų, VLPS vadovybė, tikėdama H. Danilevičiaus nekaltumu ir norėdama nuraminti partizanus, paskyrė jį Vakarų Lietuvos srities atstovu Šiaurės Rytų Lietuvos srityje. Šimonių girioje įsikūrė Algimanto apygardos štabe – Stasio Gimbučio-Tarzano bunkeryje. H. Danilevičiui buvo pavesta Aukštaitijos kovotojus supažindinti su Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio nutarimais ir padėti juos įgyvendinti.

Žuvo 1949 m. lapkričio 1 d. Tarzano bunkeryje Šimonių girioje prie Denionių ežero (Svėdasų sen., Anykščių r.) MGB kompromituotas net po mirties. 1991 m. palaikai rasti ir palaidoti Šimonių girioje Sliepšiškio slaptosiose partizanų kapinaitėse Svėdasų sen., Anykščių r. H. Danilevičiui-Vidmantui 1998 m. rugsėjo 23 d. suteiktas Kario savanorio statusas ( po mirties). 1999 m. gegužės 19 d. LR Prezidento dekretu apdovanotas 3-iojo laipsnio Vyčio kryžiaus ordinu (po mirties).

Šaltiniai

Lietuvos gyventojų genocidas, Lietuva: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2012, t. 4: 1949, A–M.