Henrikas (Henius) Vaitkevičius, g. 1901 m. sausio 30 d.  Rukšių dvare, Panemunėlio vls., Rokiškio apskr. Iki 1915 m. mokėsi Panevėžyje. I-ojo pasaulinio karo metu gyveno Rusijoje, 1917 m. baigė Varšuvos 2-ją realinę m-lą, evakuotą į Maskvą, 1918 m. papildomai baigė Maskvos 4-os m-los 7 klasę.1918 m. grįžo į Lietuvą.1919 m. sausio 15 d. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, tarnavo I-jame raitelių pulke. 1-ojo husarų pulko savanoris, 1919–1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės kovose su bolševikais, bermontininkais ir lenkais prie Jiezno, Alantos, Betygalos, Radviliškio, buvo sužeistas prie Novosiolkų (Naujasodis, Antalieptės vls., Zarasš apskr.). 1920 09-10 tarnavo laisvai samdomu raštvedžiu Kariuomenės intendantūroje. 1920-11-15 pasiųstas į Karo mokyklą.1921-12-18 ją baigus (IV laida), suteiktas kavalerijos leitenanto laipsnis, paskirtas I raitelių pulko I eskadrono jaun. karininku.1923-10-01 paleistas į kavalerijos karininkų atsargą eiti aukštojo mokslo. 1923 m. įstojo į LU Technikos f-to Statybos skyrių. Dirbo sekretoriumi Matų, saikų ir svarstyklių rūmuose. Nuo 1929 m. studijavo Prahoje, Čekoslovakijoje. 1931-01-01 pagal Karininkų laipsnių įstatymą, ats. leitenanto laipsnis pakeistas į ats. jaun. leitenanto.1934 m. atliko karo pratybas Pionierių batalione.1936 m. baigė Aukštąją technikos m-lą Prahoje, įgijo statybos inžinieriaus kvalifikaciją. Grįžęs į Lietuvą, nuo 1936-07-08 dirbo AB technikos skyriaus jaun. statybos inžinieriumi, vėliau paskirtas statybos dalies vedėju. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą gyveno Kaune. 1941-06-13 suimtas, išvežtas į lagerį Sevurallage, Garių r., Sverdlovsko sr. 1942-03-13 žuvo lageryje. Šeima  1941 m. ištremta į Svetlooziorskoję, Srostkų r., Altajaus kr.,1942 m. nutremta į Bykovą Bulūno r., Jakutijoje.

Apdovanotas Savanorių medaliu, apdovanojimo liudijimas Nr. 2649, išduotas 1929 m. gegužės 31 d..

Žmona Kamilija Vaitkevičienė (Žakavičaitė), gydytojo, Pasaulio tautų teisuolio Vytauto Žakavičiaus duktė. 1941 m. ištremta su sūnumis Konstantinu ir Petru Henriku į Svetlooziorskoje, Srotskų r., Altajaus kr.; 1942 m. –  Bykovą, Muostachas, Būlūno r., Jakutijos ASSR; 1951 m.– Sangarąs, Kobiajaus r., Jakutijos ASSR.1954 m. paleista, 1955 m. su jauniausiu sūnumi Petru Henriku grįžo į Lietuvą. Vyresnysis sūnus Konstantinas, suimtas tremtyje, nuteistas 10 m. 1954 m. grįžo į Lietuvą. 1993 m. mirė.