1935–1940 m. Vytauto Didžiojo universitete studijavo prancūzų kalbą ir filosofiją, lankė Teatro seminarą, vaidybos studiją.
1941–1944 m. buvo Lietuvos liaudies kultūros centro direktorius, 1942–1947 m. – Kauno dramos teatro aktorius. Mokytojavo Skriaudžiuose. 1952 m. pateko į lagerį Intoje. 1956 m. grįžo į Lietuvą, gyveno Naugardiškėje, vertėsi statybų darbais, kitais amatais.

Parašė buitinių pjesių, komedijų, dramų („Svetimos aistros“, 1943; „Balta obelėlė“, 1944; „Užvis sunkiausia“, 1959, 1960),
periodikoje paskelbė apsakymų, radijo vaidinimų. Vertė A. Čechovo, I. Krylovo, I. Turgenevo, J. Bžechvos kūrinius.

išleido sudėtingo siužeto romaną „Kas apverks jų dalią“, kurio pagrindą sudaro lagerių buities ir rezistencinės kovos vaizdai, gilinimasis į kalinių psichologiją. Liko neišspausdinta apysaka „Pabėgimas“.