Rašytojas, dailininkas, visuomenės veikėjas. Kūrybinis slapyvardis A. Džiugėnas.

Gimė 1916 m. Žemaičių Kalvarijoje, mirė 2004 m. balandžio 9 d., Niujorke (JAV); 2016 m. palaikai perlaidoti Žemaičių Kalvarijoje.

1936 m. baigė Telšių gimnaziją, 1936–1940 m. studijavo filosofiją Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos-Filosofijos fakultete, 1943 m. šiame universitete baigė lietuvių kalbos ir literatūros studijas.

1943 m. mokytojavo Kauno VI gimnazijoje, 1944 m. metais oficialiai buvo paskirtas Telšių žurnalo „Žemaičių žemė“ korespondentu, artėjant frontui pasitraukė į Vokietiją. 1946–1948 m. buvo Popiežiaus misijos tautinio lietuvių delegato įstaigos sekretorius. 1949 žurnalo „Aidai“ leidėjas (su P. Gaučiu), žurnalo „Ateitis“ redaktorius Vokietijoje. 1950 m. persikėlė į JAV. 1951–1955 m. ir 1958–1960 m. žurnalo „Ateitis“ redaktorius. 1951–1993 m. dirbo laikraštyje „Darbininkas“.

Dalyvavo JAV Lietuvių bendruomenės veikloje, rengė Pasaulio lietuvių bendrijos III seimą Niujorke. Taip pat dalyvavo ateitininkų veikloje, skaitė paskaitas jų stovyklose. Priklausė Lietuvių rašytojų draugijai JAV, aktyviai dirbo jos valdyboje (1958–1962), 1988–1998 m. šios draugijos pirmininkas, Vaižganto kultūros klubo narys.

Dar besimokydamas Telšių gimnazijoje kūrė dekoracijas moksleiviškiems vaidinimams, piešė afišas ir programas. Kartu su bendraminčiais literatais įkūrė laikraštėlį „Šešios žaros“, kuriame aktyviai bendradarbiavo. Nuo 1937 m. bendradarbiavo spaudoje, spausdindamas savo kūrybą, rašydamas straipsnius meno, literatūros temomis. Debiutavo neoromantinės nuotaikos eilėraščiais ir ilgesingos lyrikos persmelktomis novelėmis žurnaluose „Ateitis“, „Studentų dienos“, „Naujoji Romuva“, „Naujoji Lietuva“. Kartu su kitais rašytojais priklausė Žemaičių rašytojų sambūriui, dalyvavo literatūros vakaruose, skaitė savo kūrybą. Artimas poeto Vytauto Mačernio bičiulis.

Parašė novelių („Pavasaris prie Varduvos“, 1954), romanų („Smilgaičių akvarelė“, 1957), padavimų apie Vilniaus istorinę praeitį („Kai Vilniaus liepos žydi“, 1985), tautosakinę poemą „Juodvarniai“, kūrė poeziją. Novelėse vyrauja romantiniai Lietuvos praeities ir tautinio atgimimo, pasakų ir legendų motyvai, romane „Smilgaičių akvarelė“ vaizduojama Žemaitijos bažnytkaimio kasdienybė. Literatūrinei kūrybai būdingas realizmas, romantinių ir fantastinių elementų derinimas, poetinis pakilumas, humoras.

Sudarė ir parašė knygų apie dailę („Art Collection of the Lithuanian Franciscan fathers“, 1963; „Adalbertas Staneika: Lithuanian Artist Painter and Diplomat“, 1987), rašė kritikos straipsnių apie dailininkus (A. Galdiką, V. Petravičių), enciklopedinių straipsnių apie dailę „Lietuvių enciklopedijoje“, recenzavo „Kultūros židinio“ galerijos Niujorke parodas.  

Sukūrė knygų iliustracijų, jų viršelių, apipavidalino apie 100 leidinių („Ant Vilnelės tilto“, 1968 ir kt.), sukūrė tapybos ir grafikos kūrinių, kuriuose vyrauja nostalgiški Lietuvos vaizdai ir motyvai („Džiugo kalnas“, 1972; „Žiema lietuviškame kaime“, „Žemaitijoje“ – abu 1977). Dalyvavo „Kultūros židinio“ galerijos parodose Niujorke, 1986 m. šioje galerijoje surengė asmeninę parodą.

Įvertinimas: JAV Lietuvių bendrijos Garbės raštas, 1981 m. apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos tremtyje pažymėjimu ir Šaulių žvaigždės ordinu.

Lietuvių išeivija.