Prozininkas, vertėjas, kritikas. Gimė 1910 11 24 Igliaukoje, Marijampolės valsčiuje. Mirė 1993 07 04 Kaune. Palaidotas Vilniuje.

1928 m. Lietuvos universitete pradėjęs studijuoti mediciną, 1937 m. baigė Humanitarinių mokslų fakultetą. 1937–1939 m. dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą Šiaulių gimnazijoje, vėliau – Kybartų, Marijampolės, Kėdainių, Kauno mokyklose.

Dalyvavo literatūriniuose sambūriuose ir jų leidiniuose: „Pjūvis“, „Linija“. „Gaisuose“ išspausdino savo pirmąją apysaką. 1945 m. išleido pirmąjį pokario metais vadovėlį „Literatūra mokyklai“. 1946–1947 m. Grožinės literatūros leidyklos redaktorius. Už Lietuvos partizanų spaudos skaitymą ir platinimą 1947 m. nuteistas 5 metams. 1950 m. paleistas iš Jakutijos lagerio, dirbo matininko padėjėju, žuvų įmonės raštininku, statybos sandėlio darbininku, 1955–1962 m., 1964–1968 m. vakarinės mokyklos mokytoju, bibliotekininku, 1964–1970 m. ir sandėlio darbininku, nuolat stebimas sovietų saugumo. Neparašęs atgailaujančio pareiškimo ar įsiteikiamo kūrinio, nebuvo įsileistas į viešą literatūrinį gyvenimą iki pat Atgimimo metų. Kelių literatūrologinių studijų apie rašytojus („Vaižganto veidas“ , „Strazdelio koordinatės“) autorius. Iš rusų kalbos išvertė Maksimo Gorkio, Ivano Turgenevo kūrinių, iš vokiečių – Liono Foichtvangerio, Liudviko Rėzos vokiškų eilėraščių, Antano Baranausko, Antano Klemento, Karolinos Praniauskaitės lenkiškos poezijos, Maironio poemą „Z nad Biruty“ („Nuo Birutės kalno“).