Marta Augusta Raišukytė

Vardas Marta Augusta
Pavardė Raišukytė
Profesija kultūros veikėjas, spaudos darbuotojas, tautodailininkas
Gimimo data 1874-12-10

Išsami biografija

Marta Augusta Raišukytė gimė 1874 m. gruodžio10 d. Mocviečiuose (Lankos apskr.), mirė 1933 m. liepos 14 d. Tilžėje, Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros veikėja, spaudos darbuotoja, tautodailininkė. Knygnešių rėmėja.

 

1892 m. tėvams pardavus ūkį persikėlė į Tilžę. Mokėsi Tilžės mergaičių gimnazijoje. Viena Tilžės lietuvių giedotojų draugijos organizatorių (1895), giedotoja, vaidintoja, bibliotekininkė. Lietuvių spaudos draudimo laikotarpiu (1864–1904) globojo knygnešius, savo namuose Tilžėje priglobdavo Rusijos imperijos žandarų persekiojamus Lietuvos kultūros veikėjus. Priklausė Prūsų lietuvininkų susivienijimo Literatūros komitetui. Nuo 1910 m. buvo Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių Tėvynės mylėtojų draugijos Prūsų lietuvių kuopos sekretorė.

 

1910 m. įstojo į Lietuvių dailės draugiją. Viena Vydūno kūrinių leidybos ir platinimo draugijos „Rūta“ Tilžėje steigėjų (1904) ir vadovė (1904–1933); rengė spaudai Vydūno rankraščius, rėmė jų išleidimą. 1913–1914 m. Prūsų Lietuvos savaitraščio atsakingoji redaktorė. „Spaudos“ draugijos (veikė 1914–1922 Tilžėje) valdybos narė (kasininkė); prisidėjo prie draugijos spaustuvės pirkimo. Prūsų lietuvių moterų draugijos (veikė Tilžėje, siekė ugdyti ir propaguoti lietuvių tautodailę) įkūrėja (1921) ir pirmininkė (1921–1933). 1931 m. buvo išrinkta į Prūsų lietuvių draugijų tarybą. T. p. dalyvavo Birutės draugijos (1885–1914) veikloje.

 

Tilžėje įsteigė ir vadovavo audinių ir rankdarbių mokyklai, su savo austomis juostomis dalyvavo lietuvių dailės parodose Vilniuje (1910 ir vėliau), Gumbinės (1911), Leipcigo, Hamburgo, Berlyno, Sankt Peterburgo, Romos ir Klaipėdos (1920) parodose; dažnai premijuota, rankdarbių buvo patekę į Vokietijos imperatoriaus (1913) ir popiežiaus rūmus. Bendradarbiavo (Rūtos slapyvardžiu) laikraščiuose Auszra (Aušra), Lietuviškas Laiškas, Nauja lietuviška ceitunga, Lietuvių literatūros draugijos moksliniame leidinyje "Mitteilungen der Litauischen Litterarischen Gesellschaft"; rašė apie lietuvininkų tautodailę, etnografiją ir kultūrą. Kartu su Vydūnu ir A. Bruožiu parengė almanachą "Bendraitė" (1902). Išvertė L. Tolstojaus apsakymų, iš vokiečių kalbos – J. H. Pestalozzi pedagoginį romaną "Lynhardas ir Gertrūda" (1898), iš anglų kalbos – proza A. Tennysono poemą "Enokas Ardenas" (eilėmis 1918 paskelbė Vydūnas). Iš Mažosios Lietuvos spaudos nurašė G. Sauerweino kūrybą J. Basanavičiaus rengtam raštų leidimui (rankraštis). Klaipėdoje 1933 (po M. A. Raišukytės mirties) įvyko jos audinių ir mezginių paroda.

Šaltiniai

Visuotinė lietuvių enciklopedija, https://www.vle.lt/.