Latvių rašytojas neoromantikas. Poezijai būdingas pakilumas, romantinis maksimalizmas (rinkiniai „Žvaigždėta naktis“, 1905, „Šiaurėje“, 1906). Apysakose impresionistiškai vaizduojama kaimo gamta, jaunų žmonių svajonės („Samdinio bernioko vasara“, 1908, „Deganti sala“, 1912). 1921 m. išleido romaną „Pėteris Danga“, 1925 m. – jo tęsinį „Ugningi žiedai“. Parašė apsakymų, romantinių dramų, istorinių tragedijų.

Yra išvertęs į latvių kalbą lietuvių liaudies dainų, parašęs straipsnių apie Lietuvą.