Vokiečių literatūros tyrinėtojas. Gimė 1906 m. gruodžio 24 d. Berlyne, mirė 1960 m. sausio 23 d. Getingene.

Interpretacinės mokyklos atstovas.

Studijavo germanistiką Berlyno Humboldtų universitete (iki 1949 Berlyno universitetas).

1941–1946 m. Lisabonos universiteto, nuo 1950 m. Getingeno universiteto profesorius. 1955–1956 m. dėstė Harvardo universitete Kembridže.

Svarbiausi veikalai: „Vokiečių baladės istorija“ (1936), „Mažoji vokiečių eilėdaros mokykla“ (1946), „Literatūros kūrinys“ (vokiečių ir portugalų k., 1948), „Groteskas poezijoje ir tapyboje“ (1957), „Paskaitų kelionė: Literatūros studijos“ (1958), „Poetų tiesa: Vienos sąvokos kaita vokiečių literatūroje“ (1959), „Vokiečių eilėdaros istorija“ (1960).

Literatūros kūrinio analizei naudojo kūrinio imanentinės interpretacijos netodą, literatūros kūrinį traktavo kaip autonominę sistemą, atsiribojo nuo genetinių ir istorinių problemų.