Estų rašytojas. Gimė 1910 m. rugsėjo 5 d. Vana-Anstla (Vorumos aps.), mirė 1994 m. kovo 25 d. Lunde.
1938 m. Tartu universitete baigė filologiją ir filosofiją.
1943–1944 m. Tartu teatro „Vanemuine“ dramaturgas.
1944 m. pasitraukė į Švediją, nuo 1950 m. gyveno Lunde.
1951 m. įkūrė leidybos bendrovę „Estų rašytojų kooperatyvas“, buvo jos direktorius (bendrovė publikavo estų rašytojų emigrantų kūrinius), 1950–1993 m. literatūros žurnalo „Tulimuld“ leidėjas. Ankstyvuosiuose eilėraščiuose (rinkiniai „Sonetai“, „Seni namai“, abu 1935) vyrauja gamtos ir senųjų tikėjimų poetizavimo motyvai. Vėlesnei poezijai (rinkiniai „Sudegęs medis“ 1945, „Sekmadienis“ 1946, „Septinta naktis“ 1947, „Laužo vieta“ 1949, „Vasaris“ 1951, „Niekieno žemė“ 1952, „Svetimos šalies vakaras“ 1966, „Mano veidas“ 1970) būdinga nostalgija, nuotaikų kontrastai ir paradoksai, prarasto laiko paieška. Romanuose („Ilgesio šalis“ 1949, „Prošvaistė danguje“ 1950 ir kituose) vaizduojamas Tartu akademinės visuomenės gyvenimas iki 1944 m.
Trilogijoje („Jonatanas, dingęs brolis“ 1971, „Naktis laipsnyje x“, „Medis saloje yra išlikęs“, abu 1973) derinant realybę ir iracionalius vaizdus aprašomas gyvenimas okupuotoje Estijoje. Parašė pjesių (rinkinys „Į jūrą nugrimzdusi sala“ 1968), esė, literatūros straipsnių, bibliografinių veikalų apie estų emigrantų literatūrą.