Švedų poetas. Tikr. Eriksson. Gimė 1864 m. liepos 20 d. Karlbo (Dalarnos lenas), mirė 1931 m. balandžio 8 d. Stokholme.
Švedijos akademijos narys (1904).
1898 m. Upsalos universitete baigė literatūros istoriją ir anglų filologiją. Dirbo mokytoju, žurnalistu, bibliotekininku.
Nuo 1907 m. Nobelio komiteto narys.
Debiutavo eilėraščių rinkiniu „Tyrlaukių ir meilės dainos“ (1895).
Poezijai būdinga liaudies ir intelektualių kūrybos tradicijų derinimas, neoromantiniai kaimo, gamtos ir meilės motyvai. Eilėraščių rinkinių „Fridolino dainos“ (1898), „Fridolino troškimų sodas“ (1901) lyrinis herojus – akademinį išsilavinimą įgijęs, į kaimą sugrįžęs ir čia bandantis pritapti intelektualas Fridolinas. Vėlyvuosiuose eilėraščių rinkiniuose („Flora ir Pomona“ 1906, „Flora ir Belona“ 1918, „Rudens ragas“ 1927) ryšku simboliniai vaizdai, amžių sandūros dekadentiškos nuotaikos.
Eilėraščių išversta į lietuvių kalbą.
Įvertinimas: Nobelio premija (1931).