Nuo 1943 m. dalyvavo II pasauliniame kare, 1944 m. buvo sužeistas ir demobilizuotas. N. Aržako slapyvardžiu kūrinius publikavo užsienyje, už antisovietinę propagandą 1965 m. buvo suimtas, 1966 m. (vadinamasis Siniavskio–Danielio teismo procesas) nuteistas 5 metus kalėti (kalėjo iki 1970). Protestai dėl šių rašytojų persekiojimo sustiprino Rusijos disidentų judėjimą.

Parašė satyrinę antiutopinę apysaką „Kalba Maskva“ (Govorit Moskva, 1962), autobiografinių novelių (rinkinys „Rankos“, Ruki, 1963), psichologinį apsakymą „Atpirkimas“ (Iskuplenie, 1964) apie gyvenimą totalitarinėje valstybėje. Išleido eilėraščių rinkinį Eilėraščiai iš nelaisvės (Stichi iz nevoli 1971).

Išvertė prancūzų, suomių, latvių poezijos.